Daugelis žmonių yra įsitikinę, kad egzistuoja stebuklinga tabletė, suteikianti smegenims Edžio iš filmo "Be ribų" galią. "Google" atveda prie vaistų, vadinamų "nootropikais", grupės. Paaiškinsime, kas jie yra, ar egzistuoja medžiagos, galinčios suteikti mums antžmogiškų gebėjimų įsiminti informaciją - o jei ne, kuo farmakologija gali būti naudinga protui.
Mūsų atmintis ir sąmonė - tai jungčių tarp neuronų rinkinys, o šios jungtys gali būti stabilios ir nestabilios, nuolatinės ir laikinos. Vienas iš tokių jungčių tipų yra ilgalaikė potencializacija, kai dažnai stimuliuojant impulsą "priimantį" neuroną padidėja jo atsako stiprumas.
Biocheminiu lygmeniu tai pasireiškia tuo, kad signalinių medžiagų (neurotransmiterių) receptoriai "priimančio" neurono paviršiuje padidėja tankis ir joninis laidumas. Tačiau tai tik vienas iš nedaugelio aprašytų atminties mechanizmų.
Mūsų atmintis ir sąmonė - tai jungčių tarp neuronų rinkinys, o šios jungtys gali būti stabilios ir nestabilios, nuolatinės ir laikinos. Vienas iš tokių jungčių tipų yra ilgalaikė potencializacija, kai dažnai stimuliuojant impulsą "priimantį" neuroną padidėja jo atsako stiprumas.
Biocheminiu lygmeniu tai pasireiškia tuo, kad signalinių medžiagų (neurotransmiterių) receptoriai "priimančio" neurono paviršiuje padidėja tankis ir joninis laidumas. Tačiau tai tik vienas iš nedaugelio aprašytų atminties mechanizmų.
Šis mechanizmas buvo atrastas palyginti neseniai, tačiau jau nuo XX a. vidurio mokslininkai bandė išrasti medžiagų (arba jų priėmimo schemų), kurios padidintų žmonių gebėjimą įsiminti arba 100 % suaktyvintų smegenis.
Paprastai tam buvo naudojami amfetamino dariniai ir kiti psichostimuliatoriai: manyta, kad, padidinus budrumą ir reakciją, pagerės ir informacijos perdavimas iš trumpalaikės atminties į ilgalaikę atmintį. Kaip paaiškėjo, tai ne visai tiesa: informacija, išmokta vartojant psichostimuliatorius, atmintyje išlieka tik trumpą laiką.
Praktiškai tai atrodo taip - studentas kažką išmoko, atsinešė į egzaminą ir beveik iš karto pamiršo.
Įdomus faktas: vaistai, slopinantys įsiminimą, žinomi nuo senovės. Pavyzdys yra Atropa belladonna - augalas, iš kurio pirmą kartą buvo išskirtas atropinas. Be to, pirmieji antipsichotikai (chlorpromazinas) ir antihistamininiai vaistai (antegranas), žinomi nuo 1940-1950 m., taip pat gerokai apsunkino įsiminimą.
Paprastai tam buvo naudojami amfetamino dariniai ir kiti psichostimuliatoriai: manyta, kad, padidinus budrumą ir reakciją, pagerės ir informacijos perdavimas iš trumpalaikės atminties į ilgalaikę atmintį. Kaip paaiškėjo, tai ne visai tiesa: informacija, išmokta vartojant psichostimuliatorius, atmintyje išlieka tik trumpą laiką.
Praktiškai tai atrodo taip - studentas kažką išmoko, atsinešė į egzaminą ir beveik iš karto pamiršo.
Įdomus faktas: vaistai, slopinantys įsiminimą, žinomi nuo senovės. Pavyzdys yra Atropa belladonna - augalas, iš kurio pirmą kartą buvo išskirtas atropinas. Be to, pirmieji antipsichotikai (chlorpromazinas) ir antihistamininiai vaistai (antegranas), žinomi nuo 1940-1950 m., taip pat gerokai apsunkino įsiminimą.
Piracetamas ir nootropinių medžiagų atsiradimas
Situacija pasikeitė XX a. septintajame dešimtmetyje, kai rumunų chemikas Corneliu E. Giurgea išrado piracetamą ir į vaistų klasifikaciją įvedė terminą "nootropinis".
Pasak Corneliu Giurgea, nootropinis vaistas turėtų pasižymėti šiomis savybėmis.
Situacija pasikeitė XX a. septintajame dešimtmetyje, kai rumunų chemikas Corneliu E. Giurgea išrado piracetamą ir į vaistų klasifikaciją įvedė terminą "nootropinis".
Pasak Corneliu Giurgea, nootropinis vaistas turėtų pasižymėti šiomis savybėmis.
- atminties ir mokymosi procesų gerinimas.
- apsauga nuo nepalankių veiksnių (elektros traukulių, šoko, hipoksijos) ir cheminių medžiagų (pvz., barbitūratų ar cholinolitinių vaistų, tokių kaip skopolaminas), neigiamai veikiančių atminties procesus, poveikio.
- žievės ir po žieve esančių funkcijų gerinimas.
- Kitoms vaistų grupėms būdingo poveikio (stimuliacijos, sedacijos) nebuvimas.
- Labai mažas toksiškumas.
Kaip bebūtų keista, dauguma šių savybių būdingos piracetamui. Tačiau tai nėra tikslus teiginys: dabartiniais duomenimis, piracetamas apsaugo tik nuo hipoksijos ir elektros smūgio.
"Nootropinės" savybės ir gebėjimas pagreitinti atsigavimą išeminio insulto metu piracetamas įrodytas tik klinikinių tyrimų metaanalizėse. Ištikrųjų tai dar vienas smurtas prieš statistiką, kai analizei nepateikiami pirminiai pacientų duomenys, o duomenys "priderinami" prie norimo rezultato.
"Nootropinės" savybės ir gebėjimas pagreitinti atsigavimą išeminio insulto metu piracetamas įrodytas tik klinikinių tyrimų metaanalizėse. Ištikrųjų tai dar vienas smurtas prieš statistiką, kai analizei nepateikiami pirminiai pacientų duomenys, o duomenys "priderinami" prie norimo rezultato.
Iš esmės piracetamas (ypač tokiais kiekiais, kokius vartoja studentai) padaro daugiau žalos nei naudos: jis 30-40 % sumažina kraujo krešėjimo faktorių kiekį.
Pseudostimuliatorius fenilpiracetamas
Visi žinote tokį "vaistinės stimuliatorių" kaip fenilpiracetamas. Daugelis įtaigių žmonių jo poveikį net lygina su klasikiniais psichostimuliatoriais, apibūdindami jo "labai stiprią psichostimuliuojančią" savybę, tačiau tai melas.
Iš tiesų fenilpiracetamas yra nootropinė medžiaga: jis netiesiogiai didina NMDA receptorių tankį ir taip spartina ilgalaikės potencijos formavimąsi.
Tačiau "agresija" pasireiškia dėl to, kad jis tiesiogiai veikia nikotininius cholinoreceptorius: jų aktyvinimas skatina katecholaminų (daugiausia noradrenalino) išsiskyrimą iš antinksčių į kraują.
Gaila vieno: 2018 m. pradžioje vaistas buvo išimtas iš gamybos dėl patentinių ginčų tarp išradėjų ir gamybos įmonės. Pretenzijų esmė buvo ta, kad įmonė atsisakė kurti naujas fenilpiracetamo dozavimo formas. Nors sklando gandai, kad kūrėjai turi sandėlyje keletą išbandytų supernootropinių preparatų, kurie laukia savo laiko patekti į rinką.
Pseudostimuliatorius fenilpiracetamas
Visi žinote tokį "vaistinės stimuliatorių" kaip fenilpiracetamas. Daugelis įtaigių žmonių jo poveikį net lygina su klasikiniais psichostimuliatoriais, apibūdindami jo "labai stiprią psichostimuliuojančią" savybę, tačiau tai melas.
Iš tiesų fenilpiracetamas yra nootropinė medžiaga: jis netiesiogiai didina NMDA receptorių tankį ir taip spartina ilgalaikės potencijos formavimąsi.
Tačiau "agresija" pasireiškia dėl to, kad jis tiesiogiai veikia nikotininius cholinoreceptorius: jų aktyvinimas skatina katecholaminų (daugiausia noradrenalino) išsiskyrimą iš antinksčių į kraują.
Gaila vieno: 2018 m. pradžioje vaistas buvo išimtas iš gamybos dėl patentinių ginčų tarp išradėjų ir gamybos įmonės. Pretenzijų esmė buvo ta, kad įmonė atsisakė kurti naujas fenilpiracetamo dozavimo formas. Nors sklando gandai, kad kūrėjai turi sandėlyje keletą išbandytų supernootropinių preparatų, kurie laukia savo laiko patekti į rinką.
Taip pat verta paminėtimemantiną - daugelis žmonių jį laiko nootropiniu preparatu, nes jis skiriamas senyvo amžiaus žmonėms, sergantiems sunkiomis Alzheimerio ligos stadijomis. Jo poveikis sveikoms smegenims yra nereikšmingas.
O jei atsižvelgsime į tai, kad pagal struktūrą jis yra midantano "jaunesnysis brolis" (ir jungiasi prie dopamino receptorių beveik geriau nei prie NMDA), tai vartojantieji dideles dozes, užuot pagerinę gebėjimą prisiminti, gali gauti kepenų pažeidimų ir psichozę su haliucinacijomis.
Kitos įdomios medžiagos
O dabar metas šiek tiek nutolti nuo to, ką galima įsigyti vaistinėse, ir pereiti prie dalykų, kuriuos savo rizika galite užsisakyti internetu. Iš karto įspėju: daugelis medžiagų, kurios bus aprašytos toliau, buvo išbandytos tik su siaura neoficialių savanorių imtimi. Poveikis subjektyvus, žala nežinoma, o dozės - iš akies.
O jei atsižvelgsime į tai, kad pagal struktūrą jis yra midantano "jaunesnysis brolis" (ir jungiasi prie dopamino receptorių beveik geriau nei prie NMDA), tai vartojantieji dideles dozes, užuot pagerinę gebėjimą prisiminti, gali gauti kepenų pažeidimų ir psichozę su haliucinacijomis.
Kitos įdomios medžiagos
O dabar metas šiek tiek nutolti nuo to, ką galima įsigyti vaistinėse, ir pereiti prie dalykų, kuriuos savo rizika galite užsisakyti internetu. Iš karto įspėju: daugelis medžiagų, kurios bus aprašytos toliau, buvo išbandytos tik su siaura neoficialių savanorių imtimi. Poveikis subjektyvus, žala nežinoma, o dozės - iš akies.
Luzindolas - melatonino receptorių antagonistas: žmogus nenori miegoti, jo smegenys tiesiog praranda miego poreikio pojūtį. Natūralu, kad per šį budrumo laikotarpį (2-3 dienas) žmogus gali išmokti gana daug informacijos be didelės žalos. Be to, vartotojas nepatirs abstinencijos sindromo po ir hiperaktyvumo veikimo laikotarpiu, nes sinapsinis neuromediatorių rezervas šiuo atveju išeikvojamas daug lėčiau nei vartojant psichostimuliatorius.
Eksperimentinių vaistų sąraše taip pat verta paminėti perspektyvią "hipermnestetinių vaistų"grupę, tiksliau, du jos atstovus - PRL-8 ir IDRA-21. Pirmojo iš jų nerekomenduočiau: veikimo mechanizmas nežinomas, nėra duomenų apie toksiškumą nuolat vartojant ir, kas pavojingiausia, neįrodyta, kad jis apsaugo gebėjimą atsiminti nuo nepalankių veiksnių, t. y. nepašalina neigiamo skopolamino poveikio atminčiai.
IDRA-21 - apsaugo nuo skopolamino sukeltos amnezijos, turi aiškų ir suprantamą veikimo mechanizmą. Tačiau perdozavus jis virsta neurotoksine medžiaga, sukeliančia neuronų žūtį dėl sutrikusios kalcio apykaitos (vadinamasis eksitotoksiškumas).
Eksperimentinių vaistų sąraše taip pat verta paminėti perspektyvią "hipermnestetinių vaistų"grupę, tiksliau, du jos atstovus - PRL-8 ir IDRA-21. Pirmojo iš jų nerekomenduočiau: veikimo mechanizmas nežinomas, nėra duomenų apie toksiškumą nuolat vartojant ir, kas pavojingiausia, neįrodyta, kad jis apsaugo gebėjimą atsiminti nuo nepalankių veiksnių, t. y. nepašalina neigiamo skopolamino poveikio atminčiai.
IDRA-21 - apsaugo nuo skopolamino sukeltos amnezijos, turi aiškų ir suprantamą veikimo mechanizmą. Tačiau perdozavus jis virsta neurotoksine medžiaga, sukeliančia neuronų žūtį dėl sutrikusios kalcio apykaitos (vadinamasis eksitotoksiškumas).
Jei vis dar mėgstate išgerti ir dažnai veikiate smegenis itin plataus masto neigiamu poveikiu (pavyzdžiui, etanolio metabolitų ar streso), LM22A-4 gali padėti. Kol kas tai vienintelis BDNF sintezę skatinantis preparatas, kuris apsaugo nervines ląsteles nuo tiesioginio neurotoksinių medžiagų poveikio ir kurio veiksmingumas yra eksperimentiškai patikrintas.
Tačiau kita medžiaga, nors ir turi teigiamą poveikį neurogenezei, tačiau 0,5-3 mg dozėmis daro pražūtingą poveikį psichikai ir realybės suvokimui. Tai DOI, dar žinomas kaip 2,5-dimetoksi-4-jodamfetaminas. Tyrimų metu mokslininkai išsiaiškino, kad ši medžiaga skatina vadinamųjų dendritinių spyglių - sinapsės, neuronų bendravimo pagrindo, preparatų - formavimąsi. Deja, nėra žinomos tokios medžiagos dozės, kurios padidintų sinapsinį plastiškumą nesukeldamos haliucinogeninio poveikio.
Kaip išvadą galima pridurti, kad stebuklinga piliulė smegenims yra mitas, ir jei žmogus yra tiesiog kvailys, jam nepadės visos šiuolaikinės farmakologijos galios.
Tačiau kita medžiaga, nors ir turi teigiamą poveikį neurogenezei, tačiau 0,5-3 mg dozėmis daro pražūtingą poveikį psichikai ir realybės suvokimui. Tai DOI, dar žinomas kaip 2,5-dimetoksi-4-jodamfetaminas. Tyrimų metu mokslininkai išsiaiškino, kad ši medžiaga skatina vadinamųjų dendritinių spyglių - sinapsės, neuronų bendravimo pagrindo, preparatų - formavimąsi. Deja, nėra žinomos tokios medžiagos dozės, kurios padidintų sinapsinį plastiškumą nesukeldamos haliucinogeninio poveikio.
Kaip išvadą galima pridurti, kad stebuklinga piliulė smegenims yra mitas, ir jei žmogus yra tiesiog kvailys, jam nepadės visos šiuolaikinės farmakologijos galios.
